Pavadinimas „Volvo“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „volvere“ – riedėti, suktis. Ši lotyniška šaknis yra žinoma ir kituose žodžiuose, pavyzdžiui „revolveris“ – ginklas su besisukančiu būgnu. Žodis „volvo“ - tos pačios šaknies ir reiškia „aš riedu“.
Šį pavadinimą 1915 metų birželio 22 dieną Švedijos karališkąjame registracijos ir patentų biure užregistravo žinomas Švedijos guolių gamintojas SKF - Svenska Kullagerfabriken. Nuo šios dienos Volvo pavadinimas kaip ir ženklas puikavosi ne tik ant SKF guolių šoninės sienelės, bet ir ant kitos produkcijos, kurią tuo metu gamino ar tikėjosi gaminti garsus Švedijos guolių gamintojas – staklės, dviračiai, automobiliai, transmisijos, geležinkelio įranga, transporto įrenginiai. Šis paprastas, skambus ir originalus pavadinimas buvo sukurtas kaip prekinis ženklas ekportuojamai SKF produkcijai, todėl jame nėra raidžių „r“ ir „s“, kurios netariamos daugelyje užsienio kalbų.
Volvo logotipas – apskritimas su į viršų nukreipta strėle - tai Marso simbolis, skydas ir ietis. Šis ženklas buvo pasirinktas kaip alchemijoje naudojamas geležies simbolis. Kiekviena Saulės sistemos planeta buvo siejama su tam tikru metalu: Saulė – auksas, Mėnulis – sidabras, Merkurijus – gyvsidabris, Venera – varis, Marsas – geležis, Jupiteris – alavas, Saturnas – švinas. Geležies simbolis automobilyje turėjo simbolizuoti švedų metalurgijos tradicijas, tai buvo plieno ir galios simbolis. Vėliau – pradėjus gaminti Volvo automobilius – šis Marso skydas buvo pritvirtintas juostele, jungiančia priešingus radiatoriaus grotelių kampus. Bėgant metams Volvo ženklas buvo tobulinamas ir keičiamas, tačiau išliko originalus ir lengvai atpažįstamas – skersinė juostelė automobilio priekyje su centre pritvirtintu Marso ženklu.
Volvo, kaip automobilių gamintojo, pradžia laikoma 1924 metų balandžio 25 diena, kai du buvę koledžo bendrakursiai Assaras Gabrielsonas ir Gustavas Larssonas, susitikę Stokholmo restorane „Sture-hof“, nusprendė įkurti automobilių surinkimo įmonę. Iki tol ne vienas Švedijos verslininkas bandė sukurti įmones, kurios Švedijoje surinkinėtų automobilius, tačiau daugeliui iš jų nepasisekė to įgyvendinti, skirtingai nei Volvo įkūrėjams. Sėkmės priežastis, matyt, gerai pasvertoje ir sėkmingai parinktoje strategijoje:
- Volvo konstruoja ir surenka automobilius, o detales, medžiagas ir įvairius mazgus tiekia partneriai;
- Volvo bendradarbiauja su stipriomis įmonėmis – partneriais, tame tarpe su geležinkelio transporto įmonėmis ir remiasi jų pajėgumais;
- Volvo orientuojasi į eksportą;
- Volvo ypatingą dėmesį skiria automobilių kokybei.
Pirmieji automobiliai - Volvo prototipai buvo surinkti Galco‘s gamykloje Stokholme. Naujoji kompanija buvo pavaldi SKF, kurios įnašas sudarė 200000 kronų, tačiau Volvo buvo suteikta savarankiškos plėtros galimybė.
Volvo istorija prasidėjo nuo vėžių
Praėjusio amžiaus pradžioje Švedijoje buvo viso labo vos keletas automobilių gamintojų. Daugelis kompanijų bandė surinkinėti automobilius, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi ir galų gale minčių apie automobilių gamybą buvo atsisakoma. Tuo tarpu amerikietiški automobiliai, kurie sudarė absoliučią daugumą tuometinio Švedijos automobilių parko, nebuvo pritaikyti vingiuotiems ir prastiems Švedijos keliams, jų pakaba tiesiogine to žodžio prasme byrėdavo dalimis.
Kaip minima knygoje „Volvo cars“, automobilių gamintojo istorija prasideda 1924 metų birželio mėnesį, kai viename iš Stokholmo kavinių susitiko Assaras Gabrielsonas, būsimasis Volvo valdytojas, ir Gustavas Larssonas – būsimasis techninis direktorius. Tą dieną kavinėje trumpo pokalbio metu Gabrielsonas pasidalino savo idėja dėl įmonės, gaminančios automobilius, sukūrimo. Larssonas pritarė šiai idėjai, tačiau pats sau pagalvojo, jog šis pasiūlymas nėra labai rimtas ir viliojantis. Nežiūrint to, abu nutarė, jog šią idėją reikėtų aptarti išsamiau. Nežinia kaip būtų susiklostę įvykiai toliau, jei šie du žmonės nebūtų atsitiktinai susitikę tų pačių metų balandžio 25 dieną. 
Štai kaip šį susitikimą aprašė Gustavas Larssonas, prisimindamas Assarą Gabrielsoną staripsnyje, parašytame po šio mirties 1962 metais: „Aš visiškai atsitiktinai žingsniavau gatve, pro restoraną „Sture-hof“, ir pamačiau šviežių vėžių reklamą. Susidomėjęs užėjau vidun ir pastebėjau prie vieno iš staliukų sėdintį Assarą Gabrielsoną, bei kertantį virtus vėžius. Aš taip pat prisijungiau, ir tai buvo gera proga atnaujinti pokalbį apie automobilių kompanijos sukūrimą“. Dar tą patį vakarą, sudorojus kalną virtų vėžių, buvo pasiektas žodinis susitarimas, kuris buvo patvirtintas dokumentu 1925 metų gruodžio 25 dieną.
Šiame dokumente buvo skelbiama: „Aš, Assaras Gabrielsonas, ketindamas Švedijoje sukurti automobilių gamybos kompaniją, siūlau Gustavui Larssonui bendradarbiauti su manimi inžinieriaus pareigose“. „Aš, Gustavas Larssonas, priimu šį pasiūlymą“. Pastarasis įsipareigojo sukurti naują automobilį, atlygis už šį darbą turėjo siekti nuo 5000 iki 20000 kronų su sąlyga, jog automobilių gamyba pasieks serijinį lygį – mažiausiai 100 automobilių per metus - iki 1928 metų sausio 1 dienos. Nepasiekus šio tikslo, Gustavas Larssonas nepretenduotų į jokį atlygį. Naujojo automobilio važiuoklės brėžiniai buvo parengti likus pusei metų iki šio susitarimo.
Pirmasis serijinis Volvo modelis
1927 metų balandžio 14 dieną „gimė“ pirmasis serijinis Volvo automobilis – tai buvo automobilių pramonės gimimo Švedijoje metai. Tą dieną atsivėrė automobilių gamyklos vartai Hisingeno saloje, Geteborge. Pro vartus išriedėjo pirmasis Volvo ženkliuku pažymėtas automobilis. Tai buvo atviras faetonas su keturių cilindrų varikliu, jį vairavo pardavimų vadovas Hilmeris Johansonas. Trumpas atstumas iki vietos, kur laukė žiniasklaidos atstovai, buvo įveiktas be nuotykių, tačiau prieš tai buvusi naktis buvo ne iš lengvųjų atsakingiems už automobilio surinkimą. Paskutinės komplektuojančios detalės buvo pristatytos geležinkeliu iš Stokholmo vėlai vakare, todėl, priversti skubėti, mechanikai suklydo montuodami galinės ašies reduktorių. Ryte inžinierius Erikas Karlbergas, nusprendęs apžiūrėti ir patikrinti automobilį, aptiko, jog jis gali judėti tik atgal.
Pirmasis Volvo modelis buvo pavadintas ÖV4 ir buvo švelniai švedų pramintas Jacob‘u. ÖV4 reiškė, jog tai atviras automobilis su keturių cilindrų varikliu. Jacob‘as buvo suprojektuotas sekant amerikietiškų automobilių tradicijas – turėjo galingą važiuoklę ir nepriklausomą pakabą su ilgomis lingėmis priekyje ir gale. Variklis išvystė 28 AG prie 2000 apsisukimų per minutę, maksimalus greitis buvo įspūdingas tiems laikams – 90 km/h.
Šiek tiek vėliau buvo pristatytas sekantis Volvo modelis su uždaru kėbulu – PV4. Pagal planą gamykla turėjo pagaminti po 500 kiekvieno modelio Volvo automobilių, tačiau švedai neskubėjo jų pirkti. Pirmaisiais metais buvo parduota tik 297 automobiliai. Viena iš priežasčių, kodėl buvo pagamintas toks mažas kiekis – labai aukšti reikalavimai komplektuojančių detalių kokybei ir griežta jų kontrolė.
Metais vėliau pristatytas dar vienas modelis – Special, tai buvo prailginta sedano PV4 versija. Šis išsiskyrė žymiai ilgesniu variklio dangčiu, siauresniais priekiniais statramsčiais ir stačiakampiu galiniu stiklu. Šis automobilis jau turėjo bamperius, kurie tuo metu dar nebuvo standartinė detalė.
1929 - ieji
Balandžio mėnesį buvo pristatytas pirmasis automobilis su šešių cilindrų varikliu PV651. PV reiškė „Person vagn“, 6 – šešių cilindrų variklis, 5 – vietų skaičius ir 1 – pirmoji serija. PV651 buvo ilgesnis platesnis ir turėjo tvirtesnį rėmą, nei Jacob‘as.
1929 metais buvo parduoti 1383 automobiliai, iš jų 27 eksportui, ir Volvo sulaukė pirmojo kuklaus pelno.
Tais metais spaustuvę paliko pirmasis žurnalas, skirtas Volvo automobilių savininkams – „Ratten“ (Vairas), pirmuoju redaktoriumi tapo Ralfas Henssonas, Volvo eksporto vadovas.
1930 – ieji
Po to, kai taksi automobilių rinkoje palankiai buvo sutiktas PV651, nuspręsta sukurti automobilį skirtą taksi rinkai. Kovo mėnesį Volvo išleido pirmuosius modelius TR671 ir TR672 su septyniomis vietomis keleiviams, jų važiuoklė buvo tokia pati kaip ir PV651. Šie automobiliai buvo skirti būtent keleivių pervežimui.
Rugpjūčio mėnesį pristatyta nauja PV651 versija - PV652. Nuo pirmtako šį modelį skyrė patobulintos sėdynės, prailginti galiniai sparnai, labiau suapvalintas galinis langas ir pagrindinė naujovė – visų keturių ratų hidrauliniai stabdžiai.
Volvo nupirko pagrindinio savo variklių tiekėjo Pentaverken akcijas bei is SKF perpirko pagrindinę gamyklą Hisingeno saloje.
1931 – ieji
Šiais metais dėl ekonominės krizės automobilių pardavimai nukrito, tačiau Volvo sugebėjo išlaikyti 8 % pasaulinės automobilių rinkos. General Motors, kuri tuo metu turėjo automobilių surinkimo liniją Stokholme, apkaltino Volvo tuom, jog ji negamina tikro švediško produkto. Švedijos automobilių gamintojas pakeitė savo pardavimų politiką taip, jog 90% jos pagamintų automobilių buvo realizuojama Švedijoje. Nuo šio momento Volvo buvo reklamuojami kaip tikri „švediški automobiliai“.
1932 – ieji
Siekiant sumažinti degalų sąnaudas, sukonstruota nauja pavarų dėžė, kuri turėjo sinchronizuotą 2 ir 3 pavarų perjungimą bei neutralią pavarą.
Nuo Volvo įkūrimo pagamintas 10000 – asis automobilis.
1933 – ieji
Gustavas Eriksonas pristatė rankomis rinktą automobilį, pavadintą Venus Bilo (žodžių žaismas švedų kalboje). Vienintelė šio automobilio paskirtis buvo išsiaiškinti, kokia paklausa rinkoje aptakių formų automobiliams. Šis modelis sulaukė labai didelio susidomėjimo, tačiau serijinė gamyba taip ir nebuvo pradėta. Nežiūrint to, šis įvykis turėjo didelę įtaką tam, kad vėliau buvo pradėti gaminti aptakių formų automobiliai.
1935 – ieji 
1935 – ieji metai tapo didelės Volvo sėkmės metais. Naujiena tapo naujasis modelis PV36 - „aptakusis automobilis“. Tai buvo visiškai naujo tipo automobilis, daugeliu aspektų pralenkęs amerikietiškus automobilių konstravimo principus. PV36 buvo pristatomas kaip brangus liukso klasės automobilis ir pramintas „Carioca“, tuo metu labai populiaraus ir stilingo Pietų Amerikos šokio garbei.
Šiais metais pradėta prekiauti Volvo akcijomis Stokholmo biržoje.
1936 – ieji
Išleistas didelio eilinių švedų susidomėjimo sulaukęs PV51. Tai buvo „liaudies automobilis“ - modelis panašus į pirmtaką PV36, tačiau atpigintas ir supaprastintas tiek, kad atitiktų eilinio švedo poreikius, bet ne tiek, jog atsisakyti pagrindinių Volvo principų. 
Pradėti gaminti naujo modelio 8-viečiai taksi automobiliai PV801 ir PV802.
1939 – ieji
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse vis labiau buvo jaučiamas degalų stygius. Kaip alternatyva benzinui, buvo atrastos dujos, išgaunamos iš akmens anglies. Volvo, siekdama pasiruošti konkurencijai, dar pavasarį pradėjo gaminti įrangą, įgalinančią dujas naudoti kaip kurą automobiliuose.
1940 – ieji
Prasidėjus Antrąjam Pasauliniam karui prekyba automobiliais drastiškai smuko, tuo pačiu buvo labai apsunkinta jų gamyba dėl degalų, komplektuojančių detalių trūkumo. Volvo persiorientavo į karinės technikos, tame tarpe džipų, gamybą. Kai kurie varikliai buvo modifikuoti, žymint juos ECG. „G“ žymėjimas reiškė, jog variklis pritaikytas dirbti dujomis.
1941 – ieji 
Nuo 1940 – ųjų planuotas didelio, amerikietiško stiliaus modelio PV60 pasirodymas taip ir neįvyko.
Rugsėjo mėnesį buvo pagamintas 50000 Volvo. Nenuostabu, jog tai buvo sunkvežimis.
Tuo pačiu metu įsigijo kontrolinį Svenska Flygmotor AB akcijų paketą.
1942 – ieji
Volvo nupirko Kоpings Mekaniska Verkstad AB – kompaniją, kuri nuo pat pradžių tiekė krumpliaračius ir pavarų dėžes.
1944 – ieji
Šių metų pavasarį pasirodė pirmieji PV444 prototipai. Tai buvo visiškai naujas automobilis, su vientisu plieniniu kėbulu, kuriame Volvo konstruktoriai pasistengė sutalpinti amerikietišką stilių ir europietišką dydį. Šiuose modeliuose buvo montuojamas naujos kartos B4B variklis su paskirstymo velenu variklio viršuje, tiems laikams labai ekonomiškas. Rugsėjo mėnesį Stokholme vykusioje parodoje šį automobilį pamatė 150000 lankytojų, jis sulaukė didžiulio dėmesio, tačiau jo gamyba prasidėjo tik 1947 metais.
1947 – ieji
Metų pradžioje pagamintas pirmasis dešimtukas bandomųjų PV444, o vasario mėnesį pradėta jų serijinė gamyba.
Praėjus 20 metų nuo Volvo įkūrimo, kompanija tapo dideliu koncernu, turėjo 3000 darbuotojų. Pasibaigus karui išaugo automobilių paklausa, jų pardavimas padidėjo dvigubai, o autobusų pardavimas išaugo 6 kartus.
1949 – ieji
Šie metai pirmieji, kai Volvo išleido daugiau lengvųjų automobilių, nei sunkvežimių ir autobusų. Iki tol lengvųjų automobilių gamyba buvo tik papildoma veikla prie sunkvežimių ir autobusų gamybos. Tuo metu Volvo jau buvo pagaminusi 100000 automobilių, iš kurių 20000 eksportui. Volvo Group dirbo apie 6000 žmonių.
1950 – ieji
Ant PV444 atsirado „T“ formos indikatorius, signalizuojantis apie tai, kad vairuotojas planuoja atlikti posūkį. Šis indikatorius buvo pramintas „Fixlight“.
1952 – ieji
Sausio mėnesį gamyklos vartus Hisingene kirto 25000 – asis PV444. Juose buvo montuojami galingi srovės generatoriai, kaip papildoma komplektuotė – salono šildytuvai. „Fixlight“ išnyko, vietoje jų pradėti montuoti oranžiniai posūkio signalai automobilio šonuose.
1953 – ieji 
Volvo PV444 tapo perkamiausiu automobiliu Švedijoje. Pradėta gaminti šio modelio modifikacija su universalo kėbulu, pavadinta „Duett“. Pavadinimas simbolizavo Volvo idėją apie automobilį „du viename“ – ir darbui, ir pramogai.
1954 – ieji
Dideliu siurprizu automobilių mėgėjams tapo Volvo planai sukurti dvivietį sportinį automobilį. Iki tol gamintojas turėjo gero, tvirto, patikimo ir galbūt kažkiek nuobodoko automobilio reputaciją. Nežiūrint to, Volvo Sport prototipas su stiklo plastiko kėbulu ir nepraduriamomis padangomis padarė visiems didžiulį įspūdį. Vėliau buvo pagaminti 67 šio modelio egzemplioriai, dar žinomi kaip P1900.
Lapkričio mėnesį Volvo pateikė dar vieną siurprizą – penkerių metų garantiją. Tai reiškė, jog gamintojas įsipareigoja apmokėti visas remonto išlaidas, kurios viršys 200 kronų ir bus patirtos susidūrimo ar nelaimingo atsitikimo metu – penkerių metų bėgyje!
Swedish Private Insurance Inspectorate nusprendė, kad tokia Volvo garantija pažeidžia galiojančius įstatymus ir padavė Volvo į teismą. Po keturių metų kovos Volvo laimėjo teismą.
1955 – ieji
Netoli Geteburgo, Volvo išsinuomojo 35000 kvadratinių metrų miško plotą ir įsirengė pastovų automobilių bandymų poligoną.
1956 – ieji 
Didele šių metų naujiena tapo Volvo 120, Skandinavijoje žinomas kaip Amazon. Šis automobilis išsamių tyrimų, kuriuose dalyvavo keletas Volvo modelių, rezultatas. Tai pirmas Volvo automobilis, kurio kėbulas buvo dažomas dviem spalvomis. Jam atiteko naujas variklis – B16A.
Sausio mėnesį buvo pagamintas 100000 – asis Volvo PV444.
Assaras Gabrielsonas išėjo į pensiją, jį pakeitė Volvo Flygmotor vadovas Giuneris Engelau.
1957 – ieji
Volvo vis didesnį dėmesį ima skirti saugumui. Prietaisų skydelio apdaila gaminama iš minkštesnių, labiau smūgius sugeriančių medžiagų, pradedami montuoti užsegami saugos diržai.
Tais metais Volvo pagamino 4000 taksi automobilių ir beveik visas Švedijos taksi automobilių parkas buvo sudarytas iš Volvo.
1959 – ieji
Pradėti montuoti trijų tvirtinimo taškų saugos diržai. Volvo tapo pirmuoju automobilių gamintoju, montuojančiu šiuos saugos diržus kaip standartinę įrangą.
Pradėtos naujos gamyklos statybos Torslandoje.
1960 – ieji 
Briuselio automobilių parodoje Volvo pristatė naują sportinį automobilį P1800, jame buvo montuojamas naujos kartos variklis B18B. Šie modeliai buvo surinkinėjami Anglijoje, nes perkrautoje gamykloje Hisingene tiesiog nebebuvo pajėgumų surinkinėti dar vieną modelį.
Metinis pagaminamų automobilių kiekis visršijo 80000.
1962 – ieji
Amazon serija buvo papildyta keturių durų universalu. Galinės durys buvo iš dviejų horizontalių sekcijų užsidarančių iš viršaus ir apačios.
Vasario mėnesį buvo pagamintas 100000 – asis Amazon.
1963 – ieji
Volvo atidarė automobilių surinkimo gamyklą Halifakse, Kanadoje. Automobiliai į Kanadą buvo siunčiami kaip sukomplektuoti rinkiniai. Tokiu būdu buvo surenkama iki 2000 automobilių per metus. JAV tapo didžiausia Volvo eksporto rinka, ten ji užėmė ketvirtą vietą tarp automobilių importuotojų.
Volvo apyvarta viršijo 2000 milijonų kronų, darbuotojų skaičius viršijo 20000.
1964 – ieji
Vasario 24 dieną buvo atidaryta gamykla Torslandoje, Volvo įgavo galimybę spartinti gamybą. Naujosios gamyklos pajėgumas buvo 200000 automobilių per metus dirbant dviejomis pamainomis.
Šiais metais Volvo automobiliuose atsirado keletas naujovių – diskiniai priekiniai stabdžiai, stabdžių stiprintuvas universaluose. Dirbdami kartu su medikų komanda, Volvo konstruktoriai sukūrė naują priekinę sėdynę, palaikančią taisyklingą sėdėseną, tai tapo labai svarbiu faktorium saugiam vairavimui.
1965 – ieji 
Amazon tapo geriausiai parduodamu automobiliu Švedijoje. Tiek Amazon, tiek 1800S pristatyti kaip pirmieji automobiliai, kuriems nereikia jokio išorinio tepimo.
Atidaryta dar viena gamykla Gente, Belgijoje. Šioje gamykloje buvo surinkta 14000 automobilių.
1966 – ieji
Rugpjūčio mėnesį pasirodė ilgai kurtas naujas modelis. Tuo metu jo darbinis pavadinimas buvo 1400, tačiau dabar jis žinomas kaip Volvo 144. Tai buvo naujas žodis automobilių saugumo srityje. Ji turėjo visus diskinius stabdžius, sustumiamą vairo kolonėlę, naujus saugos diržų užraktus. Priekyje ir gale kėbulas turėjo nuimamas, smūgius sugeriančias dalis. Volvo 144 pirmą kartą buvo sumontuota dviejų kontūrų hidraulinė stabdžių sistema, kuri, net sugedus vienam kontūrui, užtikrindavo 80% stabdymo.
140 – oji serija pradėjo ir naują volvo modelių žymėjimo erą. Pirmas skaičius reiškė modelio eilės numerį, antras – cilindrų skaičių, trečias – durų skaičių.
1967 – ieji
Volvo 144 susilaukė didelės sėkmės užsienyje. JAV 144-o modelio standartinė komplektacija atitiko visus saugos reikalvimus dar iki jų įvedimo.
Išleistos dvi naujos šios serijos modifikacijos – dviduris Volvo 142S ir universalas Volvo 145 Estate. Visos modifikacijos turėjo stabdžių stiprintuvus, ir išmetamų dujų kontrolės sistemą.
1968 – ieji 
Šiais metais debiutavo Volvo 164. Išskirtinės jo savybės – prabangus salonas ir vairo stiprintuvas. Šiam modeliui buvo sukurtas naujas 6 cilindrų, 145 AG variklis. Automobilis išvystydavo 175 km/h greitį.
Didžiojoje Britanijoje Volvo pardavimai išaugo 70%, atidaryta nauja Volvo surinkimo gamykla Malaizijoje, kurios pajėgumas buvo 2500 automobilių per metus.
1969 – ieji
Vasario mėnesį pagamintas paskutinis Duett modelis. 140 – oje serijoje buvo įvesta keletas naujovių – priekinių sėdynių galvos atramos, trijų tvirtinimo taškų saugos diržai gale sėdintiems keleiviams, galinio stiklo pašildymas.
Volvo pradėjo planuoti 6 mln. kvadratinių metrų ploto bandymų poligono, šalia Geteborgo, statybą, nusipirko Svenska Stеlpressnings AB Olofstreme. Tai kompanija, kuri nuo 1972 metų gamino Volvo kėbulus.
1970 – ieji
Po 14 metų gamybos, pagaminus 667323 automobilius, buvo sustabdytas Amazon surinkimas. Volvo Amazon buvo puikus Volvo filosofijos pavyzdys – patikimas, vis besikeičiantis modelis, gaminamas daugelį metų ir įnešęs didelį indėlį į automobilių saugumo ir kokybės vystymą.
Šiais metais buvo pagamintas 2000000 – asis Volvo.
1971 – ieji
Naujo pardavimų pakilimo metai. Pristatytas galingiausias modelis iš visų iki tol pagamintų – Volvo 164E. Variklis turėjo elektroninę įpurškimo sistemą ir išvystydavo 175 AG.
1972 – ieji
Volvo pristatė VESC (Volvo Exsperimental Safety Car) – eksperimentinį saugumo automobilį. Tai buvo žvelgianti toli į priekį, savotiška Volvo laboratorija, kurioje buvo kuriamos ir išbandomos tokios eismo saugos naujienos, kaip stabdžių antiblokavimo sistema, saugos pagalvės, teleskopiniai bamperiai ir daugelis kitų.
Volvo įsigijo 33% Olandijos automobilių gamintojo DAF akcijų paketo.
1973 – ieji
Šiais metais Volvo pasiekė aukščiausią kada nors buvusį gamybos lygį. JAV tapo didžiausia Volvo rinka už Švedijos ribų. Pradėti montuoti masyvūs bamperiai, kaip to reikalavo Amerikos standartai, tačiau labiausiai pasikeitė Volvo interjeras: prietaisai buvo grupuojami ties vairuotoju, sumažintas vairas, jo centre atsirado minkšta apsauginė pagalvė.
1974 – ieji 
Nauja Volvo automobilių karta: šešios Volvo 240 modifikacijos bei dvi 260 modifikacijos. Kiekvienas modelis gavo po naują variklį B21 ir B27. Pastarasis variklis buvo bendras Volvo, Renault ir Peugeot kūrybos vaisius. Su 240 ir 260 modeliu Volvo tapo lyderiu tarp patikimiausių ir saugiausių automobilių gamintojų Pasaulyje.
Vasario mėnesį atidaryta nauja gamykla Kalmare. Ši gamykla susilaukė išskirtinio dėmesio dėl naujų gamybos organizavimo principų – kėbulo detalės buvo pristatomos į surinkimo liniją automatizuotais transporteriais, darbo procesas gamykloje valdomas nedidelių darbuotojų grupelių.
1975 – ieji 
1975 – ųjų bėgyje pristatyti dar du nauji modeliai: Volvo 265 ir Volvo 66. 265 buvo išskirtinis, puikaus komforto universalas su 6 cilindrų varikliu. Su 66 modeliu Volvo pagaliau pateko į nedidelių automobilių rinką, tai buvo patobulintas DAF 66 modelis - malonus miesto automobilis su pavarų dėže – variatoriumi.
Švedijos Automobilių Asociacija apdovanojo Volvo aukso medaliu už pasiekimus tobulinant eismo saugumą.
1976 – ieji
NHTSA (National Hihgway Traffic Safety Administration) – Amerikos Nacionalinė Greitkelių Eismo Saugumo Administracija - įsigijo keletą Volvo 240, kurie buvo panaudoti tam, kad aprašytų saugos standartus, privalomus visiems naujai parduodamiems automobiliams JAV.
Pasirodė Volvo 343, tai buvo automobilis nuo pradžių iki galo sukurtas Volvo Car B. V. gamykloje (buvusioje DAF). Su juo Volvo žengė į vidutinės klasės automobilių rinką. Nors iš pradžių šis modelis buvo priimtas su tam tikru atsargumu dėl netobulo dizaino, tačiau vėliau įvedus keletą patobulinimų, kartu su Volvo 240 ir 260 tapo 70 – ųjų, 80 – ųjų bestseleriu.
Volvo pirmą kartą Pasaulyje pademostravo katalitinį keitiklį su lambda zondu, kuris sumažino kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose iki 90%.
1977 – ieji 
Savo 50 – ąsias gyvavimo metines Volvo sutiko išleisdama išskirtinį modelį Volvo 240 bei super ekskliuzyvinį 262 Coupe. Šio automobilio dizainas buvo kuriamas bendradarbiaujant su garsiu italų dizaineriu Bertone. Automobilio sėdynės buvo aptrauktos oda, įrengtas kondicionierius, elektriniai langų pakėlėjai, galinio vaizdo veidrodėliai ir audio sistema.
Planuotas susijungimas su Saab – Scania neįvyko, nes nesulaukta didesnio susidomėjimo iš partnerių pusės.
1978 – ieji
Volvo lengvųjų automobilių gamybos padalinys buvo reorganizuotas į dukterinę kompaniją – gimė Volvo Cars Corporation, kurios prezidentu tapo Hekanas Frisingeris.
Didžiausia tų metų naujiena tapo 6 cilindrų dyzelinis variklis, o kiek vėliau sukurtas ir 5 cilindrų dyzelinis variklis.
1979 – ieji
Tais metais Volvo padidino gamybą 25% ir pardavė daugiau kaip 310000 automobilių, jų tarpe buvo 4 milijoninis automobilis. Renault ir Volvo pasirašė bendro produkto vystymo susitarimą, kurio rėmuose buvo kuriami ir gaminami Volvo 340 bei 360, o vėliau ir Volvo 440 bei 460.
Sukurta agresyvi produkto vystymo strategija 1980 – iesiems.
1980 – ieji
Pirmasis Volvo Cars Corporation turbininis automobilis! Volvo 240 Turbo su varikliu B21ET, išvystančiu 155 AG, tapo automobiliu, turinčiu sportinio automobilio charakteristikas. Visi benzininiai varikliai buvo tobulinami siekiant sumažinti degalų sąnaudas, tuo pačiu padidinant variklio galią. 
Sukurtas dar vienas konceptinis modelis – VCC (Volvo Concept Car), jo pagalba buvo išbandomos įvairios naujos technologijos. Vienas iš pavyzdžių – vietoje prietaisų skydelio bandyta panaudoti monitorius.
Pasaulinėje automobilių rinkoje pastebimas paklausos kritimas, tačiau Volvo išsaugojo savo rinkos dalį, o kai kuriose šalyse net padidino.
1981 – ieji
Vasario 25 dieną nuo konvejerio nuriedėjo milijoninis automobilis, skirtas Amerikos rinkai. Tai buvo sidabrinės spalvos universalas. Volvo tapo didžiausiu europietiškų automobilių importuotoju JAV.
Olandija padidino savo dalį Volvo Cars B. V. Iki 70%.
1982 – ieji
Vasario 2 dieną Volvo atidengė savo naują kūrinį – išskirtinį modelį Volvo 760. Jis buvo pristatytas spaudos konferencijos metu, kuri tuo pačiu metu vyko visoje Europoje. Kokybės ir saugumo atžvilgiu tai buvo laiką aplenkęs automobilis. Volvo 760 su turbodyzeliniu varikliu TD24 iki 100 km/h įsibėgėdavo per 13 sekundžių. Tuo metu tai buvo greičiausias dyzelinis automobilis Pasaulyje.
1983 – ieji 
Volvo 360 buvo papildytas nauju, galingu benzininiu varikliu, su juo šis modelis 100 km/h greitį pasiekdavo per 10,5 sekundės.
Volvo pristatė ateities projektą LCP 2000 (Light Component Project) – lengvųjų komponentų projektas. Buvo sukurti keturi automobiliai, pritraukę tarptautinį dėmesį panaudotomis medžiagomis, dizainu ir labai žemomis degalų sąnaudomis.
1984 – ieji
Atėjo laikas kitam svarbiam 700-osios serijos papildymui – Volvo 740. Pirmieji du modeliai GLE ir turbo įnešė naujų jėgų į Volvo programą. GLE modifikacija turėjo 2,3 l variklį su bekontakte elektronine uždegimo sistema, turbininiame 182 AG variklyje pradėti montuoti interkuleriai.
Paskirtas naujas Volvo Cars Corporation prezidentas – Rogeris Holtbackas.
1985 – ieji 
Šie metai pilni puikių automobilių – naujienų, pasirodė naujas modelis – Volvo 780, dviduris automobilis, sukurtas bendradarbiaujant su Carrozzeria Bertone. Volvo padalinys Olandijoje pristatė naują keturvietį sportinį automobilį – 480. Taip pat pasirodė nauja universalų karta – Volvo 740/760 Estate.
Pradėtas naujos gamyklos Udevalloje, 80km nuo Geteborgo, statybos planavimas.
1986 – ieji
Sukurtas naujas V formos 6 cilindrų variklis B280. Elektroninis mikroprocesorinis variklio valdymas leido padidinti jo galią ir ženkliai sumažinti degalų sąnaudas.
Šiais metais buvo pagaminta 117000 universalų, savo klasėje Volvo tapo didžiausiu universalų gamintoju.
Volvo įvedė keletą naujovių vaikų saugumo srityje, tame tarpe nuimamą sėdynę vaikams iki 4 metų.
Šiais metais Volvo atidarė naują aero tunelį, kuriame buvo galima išbandyti naujus automobilius imituojant 200 km/h vėjo greitį.
1987 – ieji
Nauja Volvo 760 karta. Švelnesnės kėbulo linijos, nauja nepriklausoma Volvo Multilink galinė pakaba, mikroprocesoriumi valdoma elektronininė klimato kontrolė ECC – tai naujovės, pasirodžiusios šiais metais. Elektrinis stoglangis, elektriniai langai, elektriniai veidrodėliai, centrinis užraktas – visa tai tapo standartine Volvo 760 įranga.
1988 – ieji
Volvo 440 – naujas, svarbus vidutinės klasės automobilis buvo sukurtas Volvo padalinyje Olandijoje. Jo vairavimo ypatybės ir saugumas žiniasklaidoje buvo sutikti su didžiuliu susižavėjimu.
Užbaigta naujos gamyklos Udevalloje statyba.
1989 – ieji 
Sukurta naujų turbininių variklių karta, o taip pat labiau kompaktiška, efektyvesnė ir paprasčiau aptarnaujama turbina. Pasirodė galingiausias tuo metu Volvo variklis B204GT, kuris išvystydavo 200 AG.
Pirmą kartą surengta eksperimentinių saugių automobilių konferencija (Experimental Safety Vehicle Conference). Volvo indėlis šioje konferencijoje – apsauga nuo šoninio smūgio ir sustiprinta vaiko saugos pagalvė, montuojama galinėje sėdynėje, - susilaukė didžiulio dėmesio.
Nilsas Bolinas, trijų tvirtinimo taškų saugos diržų kūrėjas, buvo pagerbtas Amerikos saugos ir sveikatos Šlovės muziejuje (American Safety and Health Hall of Fame).
1990– ieji
Volvo 960 atsiradimas tapo eiliniu žingsniu pirmyn. Į šį modelį buvo montuojami šešių cilindrų, trijų litrų, 204 AG varikliai ir automatinės pavarų dėžės su elektroniniu valdymu, taip pat vairuotojo saugos pagalvė, galvos atrama galinės sėdynės centrinėje dalyje bei vaikiška nuimama kėdutė.
Volvo daugelį kartų apdovanota už pasiekimus eismo saugumo srityje.
1991– ieji 
Birželio mėnesį pristatytas Volvo 850 GLT. Ekspertų nuomone tai buvo automobilis, kuris turėjo iškart keturias technines naujoves:
- skersai montuojamas 5 cilindrų variklis;
- galinė Deltalink pakaba;
- apsaugos sistema nuo šoninio smūgio;
- automatinis saugos diržų įtempimas smūgio metu.
Šis modelis be abejonių buvo pripažintas pačiu pažangiausiu tarp visų Volvo modelių.
Rudenį sudarytas trišalis susitarimas tarp Olandijos, Volvo Cars Corporation ir Mitsubishi dėl bendros įmonės „Ned Car BV“ įkūrimo.
1992– ieji
Nežiūrint inirtingos konkurencijos pasaulinėje automobilių rinkoje, Volvo 850 buvo labai sėkmingai parduodamas, ypač JAV. Pristatyta nauja modifikacija 850 GLE, ji skyrėsi tik varikliu. Į Volvo 850 GLT buvo montuojami 20 vožtuvų 170 AG varikliai, o į GLE modifikaciją – 10 vožtuvų 130 AG varikliai.
Pradėti gaminti Volvo 940/960 su universalo kėbulu.
Volvo prezidentu tapo Serenas Gillas.
1993– ieji
Vasario mėnesį surengtas Volvo 850 su universalo kėbulu pristatymas. Galinė sėdynė sukonstruota taip, kad sulanksčius ją, būtų kuo daugiau vietos bagažo skyriuje. Pakaba ir variklis liko iš esmės tie patys. Vasarą pristatytas turbininis variklis. Tai tas pats 20 vožtuvų variklis, tik iki 2,3 l sumažintu darbiniu tūriu ir sumontuota aukšto slėgio turbina. Šis variklis tapo legendiniu Volvo T-5 varikliu, jo galia siekė 225 AG.
Gegužės mėnesį nuo konvejerio nuvažiavo paskutinis 240-osios serijos Volvo, iš viso jų buvo pagaminta 2,8 milijono.
Šiais metais buvo pasiūlytas Volvo ir Renault susijungimo projektas, tačiau jis sulaukė didžiulio akcininkų ir visuomenės pasipriešinimo, dėl ko buvo atstatydinta visa Volvo korporacijos Valdyba.
1994– ieji
Šie metai apibūdinami kaip eilės Volvo korporacijos įmonių modernizavimo ir atnaujinimo laikotarpis.
Ženevos autosalone pristatytas Volvo 850 T-5 R, pats galingiausias serijinis Volvo – 250 AG. Šis modelis turėjo pažemintą važiuoklę, prabangesnį saloną, patobulintą priekinio bamperio spoilerį.
Volvo 850 tapo pirmuoju Pasaulyje automobiliu, kuriame buvo sumontuota šoninė saugos pagalvė kartu su apsaugos sistema nuo šoninio smūgio.
Vasarą pristatytas atnaujintas Volvo 960 su nauja galine pakaba Multilink 2, kuri neturėjo spyruoklių, jas pakeitė skersinė lingė. Komplektacija papildyta B6254FS 170 AG varikliu bei mechanine pavarų dėže.
1995– ieji 
Rugsėjo mėnesį surengtas naujų Volvo modelių pristatymas – S40 ir V40. Tai buvo Volvo ir Mitsubishi bendradarbiavimo Olandijoje rezultatas. Naujasis modelis pakeitė 400 serijos Volvo. Kartu su juo buvo pasiūlytas ir naujas Volvo modelių žymėjimas: S – sedanas, V – universalas, C – kupė arba kabrioletas.
850 – osios serijos komplektaciją papildė 2,5 l dyzelinis variklis.
1996– ieji 
Metai, pasižymintys dideliu naujų modelių skaičiumi. Paryžiuje pristatytas Volvo C70, bendro Volvo ir TWR darbo rezultatas. Metų gale – C70 kabrioletas. Įžymiąją 850 – ąją seriją pakeitė S70 ir V70. Volvo 940/960 pakeitė S90 ir V90.
Tais metais Volvo pagamino 10 milijoninį automobilį.
1997– ieji 
Metais anksčiau pristatyta plati modelių gama suaktyvino Volvo pardavimus įvairiose šalyse. 40 – oji serija buvo papildyta naujais varikliais: 200 AG su aukšto slėgio turbina, 160 AG su žemo slėgio turbina bei turbodyzeliniu 90 AG varikliu. 70 – osios serijos variklių gama išplėsta varikliais nuo 126 AG iki 250 AG. Sukurta V70 modifikacija su padidinta prošvaiste bei visų varančių ratų sistema.
Sereną Gillą Volvo prezidento poste pakeitė Leifas Johanssonas.
1998– ieji 
Gegužės mėnesį baigta Volvo S90 ir V90 gamyba. Nuo 1990 – ųjų metų buvo pagaminta 667000 šių modelių. 90 – ąją seriją pakeitė Volvo S80. Tai visiškai naujo dizaino automobilis, kurio kėbulo linijų stilius buvo tęsiamas vėlesniuose Volvo modeliuose. S80 užbaigė galu varomų Volvo erą.
Tuo pačiu savo klientams gamintojas pasiūlė navigacijos sistemą Volvo RTI (Road and Traffic information).
1999– ieji
Volvo ir Ford susitaria dėl Volvo lengvųjų automobilių padalinio perėjimo Ford korporacijos žinion. Nuo šiol Ford turėjo teisę naudoti Volvo vardą lengvųjų ir sportinių automobilių, minivenų bei mikroautobusų gamybos srityje. Kitose automobilių pramonės srityse Volvo pasiliko teisę, naudoti šį vardą, sau.
2000– ieji 
Lapkričio mėnesį pasirodė naujas Volvo modelis – S60. Šis automobilis pasižymi dideliu skaičiumi saugos priemonių, kurios sušvelnina ar nukreipia smūgio jėgą susidūrimo metu. 2001 metais jis buvo pripažintas saugiausiu automobiliu Pasaulyje.
Pardavime pasirodė V70 modifikacija Cross Country, šis modelis turėjo 209 mm prošvaistę, visų varančių ratų sistemą (AWD – All Wheel Drive) su Haldex viskozine mova bei traukos ir stabilumo kontrolės sistemą (TRACS). Tokia komplektacija užtikrino šiam modeliui išskirtinį stabilumą ir pravažumą įvairiomis kelio sąlygomis.
2001– ieji 
Rugsėjo mėnesį Frankfurto automobilių parodoje pirmą kartą pristatytas S60 AWD. Šiame modelyje sumontuota visiškai nauja, elektroniniu būdu valdoma visų varančių ratų sistema. Ją sukūrė švedų kompanija Haldex. Naujojoje sistemoje sukimo momentas perduodamas nebe viskozinės movos pagalba, o panaudojant standžius diskus.
2002– ieji
Didelių permainų Volvo produkcijoje metai. Anonsuotas visureigis XC90, atnaujinti modeliai S40 ir S80. Volvo žengė tvirtą žingsnį į supergalingų automobilių rinką su modeliais S60R ir V70R. Volvo dizaineriai jau kuris laikas dirbo kurdami naują visureigį ir rugpjūčio mėnesį buvo pradėta XC90 gamyba. Iš pradžių šis modelis buvo skirtas tik JAV rinkai, tačiau metais vėliau pasirodė ir Europoje. Pasirodo atnaujintos S40 ir V40 Sport versijos.
Sukurtas naujos kartos Common Rail turbodyzelinis variklis, jo galia – 163 AG.
2003– ieji 
Ženevos autosalone pristatytas dar vienas konceptinis automobilis iš serijos „Volvo dizainerių ateities automobilio vizija“ - VCC (Versability Concept Car – Prisitaikantis Konceptinis Automobilis).
Automobilių su visais varančiais ratais gamą papildo Volvo S80.
Be to, Volvo dirba siekdama sukurti filtrų sistemą, kuri užtikrintų švarų orą automobilio salone netgi esant labai užterštam aplinkos orui ir net nedirbant varikliui.
2004– ieji 
Pasirodo ilgai laukti 40-osios serijos tęsiniai: Volvo S40 ir Volvo V50, tai pilnai švedų konstruktorių darbo rezultatas, siekusių sukurti jaunimui patrauklų automobilį. Nežiūrint to, kad naujieji modeliai šiek tiek trumpesni už savo pirmtakus, juose siūlomos charakteristikos būdingos didelės klasės automobiliams, tame tarpe ir 225 AG T5 variklis su 6 pavarų pavarų dėže.
2005– ieji
Japonų kompanija Yamaha pagamino variklį naująjam XC90 – V8. Tai V formos, aštuonių cilindrų, 4,4 l darbinio tūrio variklis, išvystantis 315 AG.
2007– ieji 
Jubiliejiniai Volvo metai. Jie prasidėjo Detroite, kur pristatytas naujasis XC60. Kuriant šį modelį realizuoti neįprasti sprendimai, kurie pabrėžia išskirtinį XC60 dizainą.
Tais pačiais metais atnaujinti ir pristatyti pagrindiniai Volvo modeliai V70 ir XC70.
2008– ieji
Pasaulyje įsivyravus finansų krizei, Volvo savininkas Ford taip pat susiduria su finansiniais sunkumais ir ima ieškoti Volvo markės pirkėjo.
2010– ieji 
Debiutuoja naujas Volvo modelis - V60. "Sportinis universalas skirtas klientams, kurie pageidauja talpesnio ir įvairiapusiškesnio automobilio nei „S60“ sedanas, tačiau nenori atsisakyti sportiško dizaino ir kvapą gniaužiančių važiavimo savybių" – „Volvo Cars“ prezidentas ir generalinis direktorius Stefanas Odelas
Po ilgų derybų, kovo mėnesį Volvo įsigyja investuotojas iš Kinijos - Zhejiang Geely Holding.
Čiopa, už tokį didžiulį darbą...