-VOLVO 850-
Pradžia
„Volvo 850" pasirodė 1991 metais ir buvo gaminamas tik iki 1996 metų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad modelis buvo blogas ir bendrovė nusprendė jo atsisakyti. Tiesiog 1996 metais bendrovė modernizavo savo produkciją ir pasauliui pristatė „Volvo S70/V70".
Beje, „Volvo 850" buvo net dvi kartos: 1991-1993 ir 1993-1996 m. Po 1993 metų pagamintos mašinos buvo patikimesnės, nes pirmosios kartos „Volvo 850" turėjo daug smulkių defektų, todėl, esant galimybei, reiktų rinktis 1993-1996 metų modelį.
Pirmuosius porą metų buvo gaminami tiktai sedanai, o 1993 metais pasirodė universalas, tapęs viena populiariausių šios klasės mašinų pasaulyje. Matyt, tai lėmė ne tik jo didelė bagažinė (800 l.), bet ir universalumas - galinės sėdynės čia ne tik sulankstomos - jas galima išimti arba prireikus bagažinėje galima įrengti dvi papildomas sėdimas vietas.
Pirmieji sunkumai
Tiesa, yra viena problema - mūsų šalyje populiarūs klasikiniai sedanai, todėl gali būti sunku rasti tokios mašinos kėbulo detalių (priekinė dalis tokia pat kaip ir sedano). Tarkim, ganėtinai sunku bus rasti dėvėtą originalų galinių durelių stiklą, o neoriginalių, atrodo, niekas negamina. Greičiausiai tektų užsisakyti naują, o tai nebus pigu. Tokios pat problemos bus su galiniais sparnais ir buferiu - avarijos atveju juos gali tekti keisti visiškai naujais. Su sedanais paprasčiau - pasistengus jiems detalių rasti galima. Kartais pasitaiko neoriginalių dalių, meistrai tokių pirkti nerekomenduoja, nes jos ne tik blogesnės kokybės, bet ir dažnai neatitinka saugumo reikalavimų.
Korozijos tokioje mašinoje būti neturėtų, bet dažnai pasitaiko atsilupinėjusių dažų. Beje, ši problema būdinga daugeliui dešimtojo XX a. dešimtmečio švediškų mašinų. Mat tuomet automobilių gamintojai pradėjo naudoti ekologiškai švarius vandeninius dažus, ne tokius patikimus ir patvarius. Atšokusių dažų vietoje metalas netūrėtų būti surūdijęs, nes „Volvo 850" kėbulas cinkuotas.
Kokybė ir tik kokybė
Pirmosios kartos mašinos pasižymėjo kokybišku salonu. Priklausomai nuo modifikacijos, mašina gali turėti tik elektra valdomus stiklus ir veidrodėlius, vieną saugos pagalvę arba odinį saloną, klimato sistema, saugos pagalvių komplektą ir pan. Kartais galima išgirsti, kad visi „Volvo 850" turi šildomas sėdynes. Tai netiesa: į Pietų Europos šalis ir JAV buvo eksportuojamos mašinos be šildymo. Aišku, labai norint, galima jį sumontuoti, bet pasitaiko, kad teoriškai esantis šildymas neveikia. Greičiausiai yra trūkęs šildymo elemento siūlelis ir jį reiktų pakeist nauju.
Kai kurie 1995 metais pagamintų „Volvo 850" savininkai gali nusivilti kondicionieriumi, tiksliau - jo garintuvu. Tiesa, problemų kils tik tada, jei nebus laikomasi eksploatacijos instrukcijos - jei mašinoje nebus salono vėdinimo filtro. Be filtro garintuve kaupsis drėgmė ir purvas, kurie per porą metų gali sugadinti ne tik patį mechanizmą, bet ir kondicionieriaus vamzdelius. Laukia brangus remontas. Laikui bėgant gali sugesti ir prieš aušinimo sistemos radiatorių esantis kondicionieriaus radiatorius. Norint, kad jis ilgiau tarnautų, porą kartų per metus jį reikia išvalyti.
Daugiau problemų „Volvo 850" salone kilti neturėtų. Mašinos vidus pagamintas kokybiškai, išskyrus daiktinės spynelę, kuri gali imti ir užsikirsti. Labai nerekomenduotina mėginti savarankiškai atidaryti, geriausiai važiuoti į „Volvo" servisą. Jie žinos, ką reikia daryti.
Variklis
„Volvo 850" nuo kitų mašinų skyrėsi tuo, kad turėjo išimtinai 5 cilindrų variklius, silpniausias iš kurių (ir rečiausiai sutinkamas pas mus) buvo 2 l 126 AG, tačiau ir su tokiu varikliu „Volvo 850" gali pasiekti 195 km/val. greitį.
Labiau išplitę yra 2,4 l varikliai, tačiau gamintojas juos vadino 2,5 l. 1996 metais pasirodė „Volvo 850 Bi Fule", kurie galėjo naudoti ir dujas, ir benziną. 1996 metais pagaminti modeliai gali turėti ir 2,4 l variklį su žemo slėgio turbina, kuri buvo montuojama visais keturiais ratais varomuose „Volvo 850". Variklis sunkią ir, atrodytų, nerangią mašiną daro labai dinamišką. „Volvo" tuo neapsiribojo ir išleido dar dvi galingesnes modifikacijas, turėjusias 2,3 l variklius su aukšto slėgio turbinomis. Viena jų - T5, turi 225 AG variklį, antroji - „Volvo 850 R", turi 250 AG variklį, kitokias aerodinamines savybes, kietą sportinę pakabą, stipresnius stabdžius ir pan. Visai tai aiškiai rodo, kad įsigytą „Volvo 850 R" teks remontuoti, nes su juo tikrai buvo lakstyta. Nebus pigu, mat detales teks pirkti originalias. Tad, jei norite greito „Volvo", verčiau pagalvokite apie T5, nes jis ramesnis, tačiau labai greitas, be to, jam tinka daugelis paprasto modelio detalių, įskaitant ir neoriginalias.
Visi be išimties 5 cilindrų varikliai yra labai patikimi - tinkamai prižiūrimi tarnaus 300 000-400 000 km. Vėliau tenka keisti stūmoklius ir žiedus, bet kapitalinio remonto reikia retokai. Dažniau „Volvo 850" savininkai susiduria su mažesnėmis problemomis. Tarkim, po 8-10 metų eksploatacijos mašina gali pradėti deginti daugiau tepalų. Tai gali atsitikti dėl susidėvėjusių tepalinių gaubtuvėlių arba susidėvėjusio alkūninio veleno riebokšlio. Laimė, šių detalių pakeitimas nėra brangus.
Kita vertus, pirkti automobilį su susidėvėjusiais gaubteliais ganėtinai pavojinga - gali būti, kad tepalai deginami dėl pagilėjusios stūmoklių grupės. Po maždaug po 150 000-200 000 km pradeda belsti hidrokompresoriai. Reikia žiūrėti - jei sušilus varikliui garsas dingsta, jį dar galima eksploatuoti, jei garsas išlieka - reikia keisti kompensatorius. Kitaip neišvengsime kapitalinio remonto. Be to, kas 3-4 metus reikia keisti dvi iš keturių variklio pagalvėlių (dažniausiai susidėvi dešinioji ir viršutinė atramos).
Meistrai pataria, kad reiktų nepamiršti kas 60 000-70 000 km pakeisti variklio diržo, bendrovė rekomenduoja tai daryti kas 90 000 km. Reiktų netaupyti ir įsigyti originalų diržą, nes, jam trūkus, gali tekti keisti ir variklį. Norint, kad variklis tarnautų ilgiau, kas 10 000 km reiktų keisti tepalus ir oro filtrą, nors pagal instrukciją oro filtras gali tarnauti iki 30 000 km.
Kalbos apie tai, kad varikliai su turbina prastesni - laužtos iš piršto. Prižiūrimas variklis ramiai nuriedės daugiau kaip 200 000 km, aišku, jei ankstesnis savininkas jo „neužvaikė". Beje, yra „Volvo 850" su dyzeliniais 2,5 l 140 AG varikliais, kurie taip pat patikimai tarnauja, ypač, jei nepamirštama kas 7 000 km pakeisti tepalų.
MPD ar APD?
Kaip buvo minėta, pasitaiko „Volvo 850" su visais keturiais varančiaisiais ratais. Tokių mašinų savininkai nepatenkinti tik tuo, kad brangus galinės pakabos aptarnavimas, nes dauguma dalių būna tik originalios.
„Volvo 850" pavarų dėžės patikimos, pretenzijų sulaukia tik pirmųjų gamybos metų mechaninės pavarų dėžės - kartais blogai įsijungia pavaros. Dažniausiai savininkai šių dėžių neremontuoja, paprasčiau nupirkti kitas. Sankaba, priklausomai nuo važiavimo stiliaus, tarnauja 100 000-150 000 km (išskyrus T5 ir „Volvo 850 R").
Automatines „Volvo 850" pavarų dėžes gamino japonai. Jos tarnauja ilgiau už patį variklį, bet gali sugesti ir dėl konstrukcinių automobilio ypatybių. Pasirodo, automatinės transmisijos radiatorius yra variklio radiatoriaus viduje. Jei pavarų dėžės radiatorius taps nesandarus, tai variklio antifrizas pateks į transmisiją ir susimaišys su jos skysčiu. Toks mišinys labai greitai sugadins pavarų dėžę. Beje, transmisijos tepalą reiktų keisti kas 30 000-40 000 km.
Ir dar
Visiškai nepriklausoma „Volvo 850" pakaba yra patogi ir puikiai susitvarko net ir su didesnėmis duobėmis. Vairuoti šį automobilį, dėl galinės „Delta Link" pakabos, taip pat lengva. Be to, pakaba pasižymi patikimumu, tačiau perkant dėvėtą „Volvo 850" po 150 000-200 000 km teks ją daugiau ar mažiau remontuoti. Dažniausiai reikia keisti gumines pakabos įvores ir viršutines amortizatorių atramas. Beje, dviejų įvorių pakeitimas yra ilgas procesas, nes reikia nuimti visą galinį tiltą. Nuvažiavus 180 000-200 000 km tenka keisti ir galinės pakabos svirtis. Priekinėje pakaboje reikia keisti viršutines amortizatorių atramas.
Kurdami „Volvo 850" stabdžių sistemą švedai pasistengė, todėl pretenzijų jai beveik nėra. Tereikia nepamiršti keisti stabdžių trinkeles. Normaliai važinėjant priekinės tarnaus 30 000 km, galinės - dvigubai ilgiau. Patikimai veikia ir ABS sistema. Reikia nepamiršti mūsų kelių specifikos, todėl, jei daugiau laiko leisite užmiestyje, gali iškilti problemų ir su laidais, ir su ABS davikliais ant ratų. Kita vertus, tokių pačių problemų turės bet kuri blogais keliais važinėjanti mašina.
Perkant automobilį būtina apžiūrėti vairo krumpliastiebinę pavarą, kuri dažnokai leidžia skysčius. Čia reikia išsiaiškinti, kurioje vietoje susidėvėjo riebokšlis. Jei teka viršuje - dar galima pavarą remontuoti, jei teka per šonus - teks viską keisti.
„Volvo 850" buvo pirmas rimtas švedų žingsnis keičiant šio prekės ženklo automobilių įvaizdį. „850" modelis išėjo ganėtinai neblogas, tačiau pirmosios kartos mašinų verčiau nepirkti. Nusprendus įsigyti „Volvo 850" reikia nepamiršti, kad mašina turi sudėtingą konstrukciją, reikalaujančią kvalifikuotos, todėl ir brangios, priežiūros, bet ji yra to verta.
„Volvo 850 T-5 (LC)" charakteristikos
KĖBULAS
Kėbulo tipas - sedanas.
Vietų - 5, durų - 4.
VARIKLIS
Variklio tipas - L5
Variklio tūris, kub. cm - 2319
Galingumas, A.G./aps./min - 225/5280
Sukimo momentas, Nm/aps./min - 300/2000
Įpūtimas - turbininis
Cilindrų vožtuvų skaičius - 4
Variklio padėtis - skersinė
Maitinimo sistema - paskirstytasis įpurškimas
VARANTIEJI RATAI
Priekiniai
PAVARŲ DĖŽĖ
Mechaninė - 5 pavaros
Automatinė - 4 pavaros
PAKABA
Priekinė - skersinė svirtis, lingė, skersinis stabilizatorius
Galinė - svirčių ir trauklių sistema, spyruoklė, skersinis stabilizatorius
STABDŽIAI
Priekiniai - diskiniai vėdinami.
Galiniai - diskiniai
GREITIS
Maksimalus greitis, km/val. - 240
100 km/val. pasiekia per 7 s
KURAS
Benzinas
Sąnaudos 100 km - 9,4 l
MATMENYS
Ilgis, mm - 4660
Plotis, mm - 1761
Aukštis, mm - 1400
Ratų bazė, mm - 2665
Bendra masė, kg - 1399
Pakrauto masė, kg - 1870
Bagažinės tūris, l - 445
Kuro bako talpa, L – 73
